- krankšti
- krañkšti, -čia, -tė intr. 1. K, MitI51 stengtis kosint pašalinti iš gerklės skreplius, gleives ar ką kitą, įstrigusį į gerklę: Krañkšk, kol atkrankši skreples J. Krankštè negal atsikrankšti, jei kas į gerklę įsigleja J. Krankščiu (orig. krunkščiu) SD117. Prieš nusispjovimą nekrankšk bjauriai ir balsingai Vaižg. Labai nečiuinas: krañkščia, spjaudo, net bjauru žiūrėt Dkš. Kitas kosėjo, kitas krankštė, kitas čiaudė LzP. Ko tu čia krankšti kap varlių pririjęs Mrj. Iš to senelio jau nieko nebėra: krañkščia, kosa, to vieno spjaudymo Brž. Krankšti ir krankšti, neduodi man nei užmigti Nč. Moja tau, kūmule, ašaka žu liežuvio užlindo, kodėl tep krankšti? Pls. Ko teip krankšti, kaip ant kartuvių vedamas? LMD(Rs). 2. kosėti: Visi mes nesveikuojam, krankščiam, karštis muša Vaižg. Krañkščia krañkščia kaip koks džiovinykas VšR. Tėvas krañkščia ir krañkščia per naktis Mrs. Senis, išėjęs iš trobos, ilgai krankštė Grš. Arklys krañkščia Brž. 3. N, VšR knarkti, šnarpšti: Jeigu kas miegodamas krankščia (knarkia), tai reikia per burną suduot bloga vyža, tai nekrankš LTIII458(Tvr). \ krankšti; apkrankšti; atkrankšti; iškrankšti; nukrankšti; pakrankšti; prikrankšti; sukrankšti; užsikrankšti
Dictionary of the Lithuanian Language.